PsichoterapijaPsichoterapija – kaip gydymo be vaistų metodas, yra moksliškai pagrįstas ir duodantis ilgalaikį efektą. Po sėkmingos psichoterapijos – maža atkryčio tikimybė. Psichoterapinio gydymo fokusas – pokyčiai vidiniame pasaulyje / realybėje. O galutinis tikslas – suteikti klientui reikiamų žinių ir įgūdžių tiek, kad jis ir pats galėtų sau padėti, būtų savarankiškas, kuo sąmoningiau ir adaptyviau įveikdamas savo sunkumus. Taip sugriaunamas mitas, kad žmogus be psichoterapeuto nebegali susitvarkyti su problemomis, o terapijos tikslas – stiprinti priklausomybę.
Klientams suteikiu psichoterapiniam gydymui reikalingą informaciją, kuri sumažina nerimą ir suteikia daugiau aiškumo, apie profesinę kompetenciją, intervencijas ir galimybes. Savo psichoterapinėje praktikoje stengiuosi būti lankstus ir kūrybiškas, parinkti labiausiai tinkančią (padedančią) esamai problemai spręsti psichoterapijos rūšį ir būdus. Pav., panikos sutrikimą, specifines fobijas (gyvūnų rūšių, įvairių situacijų ir pan.baimės), rekomenduoju gydyti kognityvine ir elgesio terapija (KET), o nuolatinį nepasitikėjimą savimi ar aplinkiniais bendravimo metu – psichodinamine psichoterapija. Psichoterapija padeda, jei žmogus motyvuotas, ateina savo noru, o ne aplinkinių verčiamas. Galintiems reguliariai lankytis (nesant galimybių naudojantis „skype“ programa) vieną kartą per savaitę, abipusiai suderintu laiku. Labai svarbus stabilumas, nuolatinis abipusis santykis, kuris po terapinės sesijos taip pat nenutrūksta. Naujos patirtys integruojamos į gyvenimą: prisimenami sesijos epizodai, apie tuos pačius dalykus jau galvojama „kitu kampu“, kinta priežasties ir pasekmės ryšių suvokimas ir pan. Pasitaiko, kad dėl pamaininio darbo reikia derintis prie darbo grafiko, svarbiausia, kad procesas, kuris prasidėjo, nenutrūktų. Psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos pobūdžio, jos tęstinumo, kada ji atsirado, intensyvumo, asmenybės ypatumų ir t.t.. Pvz., KET pagalba galima gana greitai ir efektyviai išgydyti panikos atakas (būna, kad ir per du susitikimus), o vorų baimę per vieną susitikimą. Bet norint sumažinti tikimybę, kad problema gali pasikartoti ateityje, reikalingas didesnis susitikimų skaičius. Tai yra išspręsti konkrečią problemą, dėl kurios žmogus kreipėsi, galima labai greitai (dažniausiai KET pagalba), bet tada galima kelti kitus tikslus ir terapijoje dirbti su jos priežastimis, pereinama prie psichodinaminės psichoterapijos. Ką rinktis, medikamentus ar psichoterapiją? Tai priklauso nuo problemos, kokia genetinių, organinių ir psichologinių priežasčių proporcija. Kuo daugiau psichologijos, didesnis psichoterapinės pagalbos efektyvumas. Nereiškia, kad psichologiniai faktoriai, kaip nuolatinis distresas, negali pažeisti smegenų veiklos ir vien tik psichoterapiniai metodai tada bus veiksmingi. Arba atvirkščiai, jeigu žmogus turi negalią, galima padėti tik medikamentais. Kai kuriais atvejais vaistai yra būtini ir medikamentinis gydymas papildomas psichoterapija, o kartais pagrindinė priemonė yra psichoterapija. Savo praktikoje susidurdamas su problema, kuri nėra vien psichoterapinio gydymo objektas, tai yra, kurios sprendimui reikalingas ir medikamentinis gydymas, apie tai pasidaliju savo nuomone. Dažnai psichologinio pobūdžio problemos: padidėjęs liūdesys po netekties, maudimas pilvo srityje nesėkmingos adaptacijos metu ir pan., gydomos vaistais, kas nėra būtinybė ir ką galima gydyti psichologinėmis intervencijomis. O tai gali skatinti priklausomybę nuo jų ar nusivylimas, kai po medikamentinio gydymo vėl susiduriama su tą pačia problema. Svarbiausia, nebijokite apie tai kalbėtis su pagalbos specialistu, kuris suteikdamas informacijos sumažins nerimą ir padės Jums surasti tinkamiausią pagalbos būdą. Juk dažnai nesėkmingas esamos problemos sprendimas ,,padovanoja“ dar vieną problemą – nepasitikėjimą ir nusivylimą, neigiamą požiūrį į ateitį ar pagalbos specialistus. Vaistų objektas tai simptomai – varginantys negalavimai, nuotaikų kaita, nepakeliamas liūdesys, per didelis kaltės jausmas, žemas energijos lygis ir pan. Psichoterapijos objektas – sveikatos sutrikimo ar gyvenimo problemos priežastys, jų įtakos simptomų susiformavimui mažinimas, ieškojimas / praktikavimas naujų sprendimo būdų, kas padėtų išvengti problemos ar ją spręsti, gebėjimas suprasti savo jausmus ir išbūti su jais, mokėjimas padėti sau sunkiose situacijose apsaugant savo sveikatą ir kartu keliant savivertę. Svarbu žinoti, kad gydomasis psichoterapijos poveikis tęsiasi ir išlieka jai pasibaigus, o prie vaistų dažniausiai grįžtama. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vidutinio sunkumo depresiją galima išgydyti psichoterapija su minimalia atkryčio tikimybe, ko negarantuoja medikamentinis gydymas. Panikos atakos taip pat veiksmingai gydomos psichoterapija. Tik čia pagalbos sau vaistas - pats žmogus ir jo motyvacija dirbti komandoje su psichoterapeutu. Kodėl sunku ateiti į pirmą susitikimą?
|
Konsultacijos teikiamos lietuvių ir rusų kalbomis, miestai: Panevėžys, Rokiškis, Biržai.
Taip pat konsultacijos teikiamos Skype programa (skypename: dainius.cerbulenas). Registracija telefonu: +370 618 30372 El. paštas: dainius.cerbulenas@gmail.com Garantuojamas konfidencialumas! |
