Tėvai pajaučia, kada vaikas gali būti savarankiškas2016 m. Nr. 43, Žurnalas ,,Prie kavos”
Mokytojai pastebi, kad į mokyklą ateina vaikų, kuriems trūksta savarankiškumo, o paauglių noras būti savarankiškais žmonėmis labiau primena agresijos priepuolį negu norą savarankiškai priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Pasak psichologo-psichoterapeuto Dainiaus Čerbulėno, atsakomybę už vaikų nesavarankiškumą turėtų prisiimti tėvai, negebantys jų paleisti. „Kuo mama jaučiasi saugesnė, tuo lengviau vaiką paleidžia iš savo regėjimo lauko, “ – įsitikinęs specialistas.
Galima teigti, kad mamos vidinės baimės blokuoja jos vaiko savarankiškumą? Taip, nes nerimastinga mama vaiką stengiasi laikyti kuo arčiau savęs. Jai vaikas - tarsi ramintojas. Motina glaudžia kūdikį prie krūtinės, nusiramina, kai taip veikiamos smegenų sritys, kurios atsakingos už jos nerimo sumažinimą. Iš tikrųjų motina glausdama kūdikį ramina ne jį, bet save. Nors ir sako, kad to reikia vaikui. Jeigu atžala būna pernelyg stipriai prisirišusi prie mamos, labai didelė tikimybė, kad pastaroji gyvenime patiria didelį nerimą. Kuo mama jaučiasi saugesnė, tuo lengviau vaiką paleidžia iš savo regėjimo lauko: leidžia jam eiti, tyrinėti, džiaugtis, pažinti. Ir kai toks vaikas grįžta pas mamą nugriuvęs, užsigavęs, ji moka jį nuraminti ir būdama rami neperduoda jam savo nerimo. Toks vaikas žino, kad daug ką gali daryti pats, o išorinis pasaulis nėra toks grėsmingas. Kai kurios mamos labai anksti pradeda džiaugtis itin savarankiškais vaikais. Galbūt jos klysta? Vaikas turi gauti tiek daug mamos meilės ir dėmesio, kad mamos dalis liktų jame. Neteisinga, kai tėvai vos metukų sulaukusius mažylius atveda į darželį manydami, kad kuo anksčiau pradės lankyti jį, tuo lengviau pripras. Labai pavojinga vaiką per anksti atskirti nuo mamos. Mažylis lyg ir neparodo, kad jam skauda, tiesiog žaidžia nuošalėje, o mamai jo atėjus pasiimti iš darželio prie jos net neina. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad toks vaikas tapo savarankiškas. Iš tikrųjų mažyliui labai reikia mamos, tik jis tai neigia, nes bijo vėl jos netekti. Neatsitiktinai manoma, kad kol vaikui nesukako 3 m., jis turi būti kartu su mama. Kokio amžiaus vaikai turėtų tapti savarankiški? Sunku pasakyti, kada vaikui laikas tapti savarankiškam. Tėvai turėtų pajausti, kiek atžala tam yra pasirengusi. Gimdytojai turėtų skatinti vaiką kalbėti apie savo baimes ir nerimą. Galėdamas savarankiškai priiminėti sprendimus vaikas nebijo patirti nesėkmių, kurios neišvengiamos, norint įgyti naujų gebėjimų. Kiek vaikas turėtų būti savarankiškas, kad galėtų eiti į mokyklą? Labai svarbu neišleisti vaiko į mokyklą per anksti (6 metų). Penkiamečiams labai svarbu mokytis savarankiškai bendrauti su bendraamžiais. Tokiame amžiuje mokomasi laimėti ir pralaimėti. Jeigu vaikas ateina į mokyklą nemokėdamas to daryti, jam gali būti sunku mokytis. Jeigu vaikas nepasitiki savimi, jei tėvai jį laiko pernelyg arti savęs, jei nemoko savarankiškumo, tuomet jam tenka visko mokytis mokykloje, kur susiduria su naujais reikalavimais, užduotimis, būtinybe planuoti laiką. Amžius – santykinis dalykas, jei ateinama iš šiltnamio sąlygų arba namų, kur vaikas nejautė meilės. Adaptacija mokykloje labai susijusi su tuo, ką vaikas gavo iki tol. Anksčiau pirmokėliai įpusėjus spaliui savarankiškai eidavo ir grįždavo iš mokyklos. Dabar beveik visus mokslo metus juos į mokyklą palydi ir po pamokų pasiima suaugusieji: tėvai, močiutės, auklės. Kodėl šiuolaikiniai vaikai praranda savarankiškumą? Šiuolaikiniame gyvenime labai daug pasirinkimų, dažnai keičiasi vertybės, neaišku, kuo tikėti, daugiau sumaišties ir nerimo. Todėl tėvai, jausdami daugiau nerimo, pradeda labiau saugoti atžalas, nes kitų dalykų sukontroliuoti negali. Kita vertus, ir šiuolaikiniams vaikams nelengva, galbūt jiems keliami per dideli reikalavimai. Jeigu tėvai jaučia, kad jų vaikas negali vienas grįžti iš mokyklos, greičiausiai elgiasi teisingai eidami jo pasitikti. Daugumai paauglių draugai tampa svarbesni negu tėvai. Kiek jie gali būti savarankiški? Tėvai paaugliui turi padėti pasirinkti. Jie turėtų parodyti, kas nutiks, jeigu vaikas nuspręs eiti vienu keliu, o kas lauks, jei suks kitu keliu. Šiuolaikiniams paaugliams nelengva, jie patiria labai daug nestabilumo, pasaulis nuolatos keičiasi. Ir tai jiems kelia nerimą. Labai svarbu, kad paauglys pasitikėtų tėvais. Svarbu, kad vaikas jaustų, jog sulauks pagalbos iš gimdytojų. Tėvai neturi primetinėti savo nuomonės, spausti ką nors daryti, rinkti atžalai profesijos. Bet būtina padėti susigaudyti ir leisti pasirinkti pačiai. Tai ir nuramina, ir skatina judėti savo keliu. Tokio pat pagarbaus atstumo tėvai turėtų laikytis ir vaikui pabandžius rūkyti, paragavus alkoholio ar išbandžius narkotikų? Nejau ir čia galima leisti paaugliui savarankiškai spręsti – tinka jam tai ar ne? Jeigu tėvai abejos („Kodėl turėčiau drausti tai daryti, juk ir aš jaunas buvau, ir aš viską norėjau išbandyti“), tuomet nesugebės paaugliui tinkamai perteikti informacijos. Jei rūkantis tėtis nekalbėdamas apie šio įpročio žalą bandys drausti tai daryti paaugliui, gerų rezultatų tikėtis neverta. Tėvai turėtų itin griežtai kovoti su žalingais įpročiais. Paauglystėje negali būti jokių pabandymų („truputį išgėriau, šiek tiek parūkiau“), nes paauglių smegenys dar nesusiformavusios. Psichika įsimena, kad apsvaigus aplanko malonūs jausmai. Tas atsiminimas ir gali skatinti sugrįžti ten, kur buvo gera, t. y. kelti norą vėl išgerti. Nevalia būti ir pernelyg kategoriškiems su paaugliais, nes griežtumas gali tik dar labiau paskatinti eiti jaunus žmones klystkeliais. Tėvai, kalbėdami apie žalingus įpročius, tai turėtų daryti vadovaudamiesi savo autoritetu, savo tvirta pozicija. Jie privalo parodyti, kad nesutinka su tokiu vaiko elgesiu ir kad šią problemą būtina spręsti. Kalbėjosi Ramunė Daugėlienė
Psichologai mano, kad...
...5–6 m. vaikas privalo pats mokėti apsirengti ir nusirengti. Vadinasi, vaikas turi šito mokytis jau nuo 3 metų. Jokiais būdais nevalia atimti iš mažylio iniciatyvos, kai pats nori apsivilkti striukę arba užsimauti kelnes. ...viena didžiausių šiuolaikinių vaikų problemų yra ta, kad jie negeba reikšti savo minčių ir prašymų. O jei negali įvardyti problemų, tuomet negali jų ir išspręsti. ...tėvams nederėtų stengtis atlikti už vaiką visų buities darbų. Šiuolaikinis dešimtmetis tikrai geba nueiti į parduotuvę ir pagal pirkinių sąrašą supirkti produktus. Vaiką nuo mažens būtina įtraukti į visus buities darbus. Tiesa, tai reikalauja nemažai kantrybės, bet jau paauglystėje tėvai gali džiaugtis įdėto triūso rezultatais. Vaikų savarankiškumas svetur Vokietijoje savarankiškumas – svarbiausias vaikų auklėjimo rodiklis. Berlyno gatvėse galima sutikti pirmokėlių, savarankiškai vaikštinėjančių aplink mokyklą ir namus. Šioje šalyje visiškai normalu šešiametį pasiųsti į parduotuvę nupirkti duonos. Trimečiai patys gali spręsti, kam išleisti pinigus, nes jiems tėvai kiekvieną savaitę duoda po 5–10 Eur kišenpinigių. Prancūzijoje normalu kelių mėnesių kūdikį atiduoti į vaikų darželį. Prancūzės įsitikinusios, kad tai naudinga abiem pusėms: mamos nepraranda darbo įgūdžių, o vaikai greičiau pripranta prie kolektyvo ir išmoksta savarankiškumo. Išties 7–8 m. prancūzų vaikai savarankiškai eina ir grįžta iš mokyklos, nuperka būtiniausių daiktų parduotuvėse ir gana daug laiko praleidžia vieni namuose. Daugumoje Afrikos tautų kūdikius mamos visur nešiojasi su savimi, prisirišusios didžiuliais audeklo gabalais. Vaikai ten valgo, miega, auga ir susipažįsta su pasauliu. Ūgtelėję išleidžiami į lauką, kur nuolatos bendrauja su bendraamžiais. Labai dažnai šie vaikai patys susiranda, ką valgyti, patys gaminasi žaislų ir aksesuarų. Daugybėje skurdžiausių Afrikos šalių dvimečiai mažyliai patys geba nusiprausti, išsiplauti indus, o sulaukę trejų metų ir apsipirkti. |
